- zvembimas
- zvembìmas sm. (2) 1. NdŽ, KŽ → 1 zvembti 1: Girdėdamas uodo zvembimą, galėjai sekti, kur jis lekia rš. Atsibudusių bičių zvembimas rš. ║ Laurukas pasiėmė akmenioką ir tokiu smarkumu jį sviedė, kad net visi įsiklausė į jo zvembimą Vaižg. Kulipkos zvembimas rš. Kai greit skrenda [karvelis], girdėt zvembimas rš. 2. →1 zvembti 3: Tik neklausyk tų bobų zvembìmo Krš. 3. → zvembti 4: Tas svaiguliškas zvembimas galvoje truko ilgiau rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.